KAUNO M. K. ČIURLIONIO KONCERTŲ CENTRAS

 TARPTAUTINIS KONKURSAS, 1-OJI VIETA

Miestovaizdžio koncepcija

Tūris išskirtinis savo ypatinga lokacija: tai statinys – pusiasalis, konceptualiai priklaussantis abiems krantams. Pasirinkdami pastato vietą ir charakterį bandome kurti urbanistinį – landšaftinį balansą santykyje su Nemuno sala ir jos Žalgirio arena. Pasekoje tūris artėja prie senamiesčio, o parkas artėja link Aleksoto esamų/būsimų gyventojų. Vakariniame sklypo pakraštyje naujasis tūris užima tik tiek vietos, kiek minimaliai būtina, ir neviršija aukščio apribojimų.
Kairiojo upės kranto identitetą formuoja topografinės skirtingos juostos – zonuodami sklypą gerbiame šį pakrantės kompozicijos bruožą.
Mažųjų laivų uostas – esminis bonusas pageidaujamai programai – gerina koncertų centro pasiekiamumą, taip pat tampa impulsu didinant upės kairiojo kranto patrauklumą.

Architektūrinė koncepcija

Pastato tūrinis-erdvinis principas. Didžioji salė laisvai komponuojama natūralaus medžio masėmis. Antroji salė greta pakimba virš įėjimo holo ir yra paprastesnė. Ši dviejų salių pora apgaubiama skaidraus/pusiau permatomo stiklo gaubtu.
Atspindys vandenyje tampa svarbia sudėtine statinio išorinės išraiškos dalis.
Statinio dydis ir proporcija būdinga Kauno istorinių kultūros pastatų – Karo muziejaus, Muzikinio teatro – analogiškoms charakteristikoms.
Fasadai skaidomi pagal vidaus erdvių poreikį žaidžiant dviem skirtingais sluoksniais. Išorei naudojami gaubto skaidraus arba matinio stiklo elementai. Vidiniam sluoksniui – vitrinos (langai) arba apšiltinta atitvara. Pastato užliejamam cokoliui ir krantinei naudojamas to paties profilio betonas.
Svarbus erdvinių potyrių kitimas, kurį patiria prie pastato per parką ir aikštę išilgai upės artėdamas žmogus. Šios sekos kulminacija ir atomazga – žemas, platus įėjimo holas ir toliau atrandama aukšta foje erdvė su ikonišku Kauno senamiesčio paveikslu.
Žvelgdamas iš pirmojo aukšto skersai upės žmogus betarpiškai jaus vandenį: naująjį uostą pietų pusėje ir upės tėkmę šiaurėje.

Viešosios erdvės

Aikštė veda link vandens. Preiš įeidamas į pastatą žmogus patiria upę. Aikštė ir įėjimas pastato rytų pusėje – todėl apsaugoti nuo čia dominuojančių vakarinių vėjų.
Aikštę su parku jungia lauko amfiteatras. Kita svarbi viešoji kamerinė lauko erdvė – mediniai laiptai į vandenį meditacijai, maudynėms – integruota į pastatą ir žymi vartus į uostą.
Vestibiulis įėjus – erdviai platus, iš karto pamatomi raktiniai taškai. Kiek giliau – laiptai kviečia į foje. Iš čia patenkama į pagrindines sales. Holo ir foje erdvė lengvai transformuojama pagal skirtingus poreikius.
Įėjimo erdvės gale – pagrindinis restoranas ir konferencijų blokas, turintys taip pat ir atskirus įėjimus iš uostelio pusės ir upės pusės. Kiti du maitinimo taškai: prie įėjimo (aptarnauja aikštę) ir ant stogo (turi puikų vaizdą į senamiestį).

Funkcinė koncepcija

Statinys aptarnaujamas po žeme. Į krovinių zoną patenkama, nuo parko antžeminę automobilių aikštelę skiriančia, rampa, kuri taip aptarnauja viešąją požeminę automobilių aikštelę. Iš rūsio krovininis liftas kelia įrangą į pirmojo aukšto centrą, čia pat keičiamos įrangos paskirstymo patalpa.
Numatoma bendra virtuvės zona pagrindiniam restoranui ir kavinei. Viešoji stogo kavinė ir terasa yra greta administracijos ir gali taip pat tarnauti kaip susitikimų erdvė.
Pastato skirtingi srautai – viešasis, administracija ir muzikantai, maitinimas, aptarnavimas – turi nepriklausomus įėjimus.
Techninės patalpos dėstomos rūsyje pastato vakarinėje pusėje ir 3-4 aukštuose rytinėje pusėje.

Pagrindinė salė

Prioritetas pagrindinėje salėje yra skiriamas simfoniniam orkestrui, tačiau gilūs užkulisiai ir transformuojamas scenos paviršius suteikia galimybę paversti ją operos scena su kulisais ir orkestro duobe.
Žiūrovinė dalis yra pusiau simetriška laisvos formos vineyard struktūros interpretacija. Kompozicijos įkvėpimas – esama pelkėta upės pakrantė – bandymas įkūnyti gamtos atmosferą muzikos garsuose. Balkonų ir terasų kombinacija yra subalansuota geriausiam matomumui ir garso gavimui. Balkonų paviršiai padeda pagerinti pirminę garso atspindžio ir sklaidos struktūrą.
Salės struktūra yra sudaryta iš betoninio kiauto ir vidinės 40-45kg/m² tankio medžio apdailos.
Žiūrovų vietų skaičius yra 1523, atlikėjų – 150. Salė tūris – 23703,98 m³. Teorinis tūris vienam žmogui – 14.36 m³. Projektuojamas reverberacijos laikas ≥ 2,00 pilnoje auditorijoje. Reverberacijos laikas pasiekiamas projektuojant atspindinčius, refrakcinius paviršius.
Maksimalus salės ilgis 40,7m, plotis 35,9m, aukštis 19,8m. Tam, kad išvengti aido, visi sienų ir lubų elementai, kurie yra nutolę daugiau kaip 17m nuo garso šaltinio, yra arba nestatmeni, arba turi atspindinčią tekstūrą.
Virš orkestro scenos numatomas pakeliamas lubų reflektorius, todėl kad lubų aukštis čia yra daugiau nei 10m.