ŠAKIŲ MIESTO SKVERAS

Situacijos problematika

Miesto skveras – vieta, kuri nebeteko savo buvusios reikšmės. Svarbiausios miesto erdvės yra išsidėsčiusios kitose vietose. Priežastys, trukdančios skverui būti patraukliam šiandien, yra šios: saugumo jausmo trūkumas ir triukšmo perteklius dėl intensyvus transporto srauto greta, funkcinė ir vizuali atskirtis nuo kitų miesto erdvių, takų ir įstaigų, trūksta savitumo miesto erdvių kontekste. Prikelti skverą naujam gyvenimui įmanoma tik siejant jį su per paskutinį šimtmetį įvairiomis prasmėmis pakitusiu miesto piešiniu.
Patraukli viešoji erdvė ten, kur yra žmonės. Todėl, norint atgaivinti skverą, svarbiausi siekiai turėtų būti: sukurti saugią, suprantamą ir kartu atpažįstamą erdvę bei matyti ir projektuoti išskirtinę erdvę, vengiant kartoti kitų viešųjų erdvių paskirtį ir išvaizdą.

Idėja – žalumos apsupta aikštė

Pastebėjome, kad gretimoms miesto erdvėms yra būdingas skirtingas turinys, tačiau bendras vardiklis: ežeras, apsuptas žalumos, pieva apsupta žalumos (Lingio parkas), upė apsupta žalumos (Siesarčio pakrantės, būsima poilsio teritorija). Kurdami dar vieną erdvę siūlome sekti šiuo dėsningumu – kurti aikštę, kuri būtų apsupta žalumos.
Pasirenkame aikštę, nes tai reprezentacinį įvaizdį geriausiai perteikianti viešoji erdvė. Taip pat todėl, kad čia kadaise buvo aikštė, tačiau ji jau nebegalės būti ta, kuri buvo prieš šimtmetį- su bažnyčia, turgumi ir pliumpu. Čia siūlome įrengti tik asociatyvius atminties ženklus ir istorijos objektų ekspoziciją. Tačiau, kaip ir senais laikais, čia galės vykti įvairūs renginiai.

Priemonės

Į esančią erdvę siūlome įvesti tris kompozicinius elementus: juostą, kalnelį ir senojo grindinio fragmentą.

Juosta

Juosta – tai aikštės grindinys, kurio piešinys kiek primena Zanavykų kraštui būdingą audinį. Svarbi aikštės savybė – ji atverta ežero ir V. Kudirkos paminklo kryptimi: aikštės erdvė vizualiai jungiama su ežero erdve, vanduo matomas iš didžiosios aikštės dalies. Aikštė matoma iš ežero ir Lingio skvero. Svarbiausias aikštės vertikalus akcentas – didysis ąžuolas, ryškiai apšviestas tamsiuoju paros metu.

Kalnelis

Driekiasi išilgai Kęstučio gatvės. Paryškina esančio reljefo charakteringą linkį. Teikia trūkstamą saugumo jausmą, slopina transporto triukšmą, sklindantį iš gatvės pusės. Į gatvę atsuktas kalnelio šlaitas apsodintas gėlėmis. Kita kalnelio pusė atsukta į aikštę – čia po gėlių stogu įrengtos įstiklintos patalpos: nedidelė kavinės salė – staliukai šiltuoju metu išnešami į lauką, krašto informacijos patalpa su ekspozicijos erdve greta. Pro patalpas ir lauką skiriančią vitriną sklindanti šviesa vakare užlieja ilgąjį aikštės pakraštį, o viduje esantys objektai aiškiai matomi. Dalį vitrinos užpildo krašto istorijos ekspozicija.

Senojo grindinio fragmentas

Ties Kęstučio ir Birutės gatvių sankryža po papildomų tyrimų atkuriamas buvusio aikštės grindinio fragmentas. Šiame grindinyje galėtų būti įrengtas lakoniškas vertikalus akcentas – fontanėlis – kažkada greta buvusio pliumpo ženklas. Nuo Kęstučio gatvės triukšmo erdvę dengia krūminiai želdiniai. Taip naujojo aikštės grindinio (juostos) tęsinyje formuojama mažesnė lokali istorinė erdvė. Šios dvi skvero dalys kartu sudaro reprezentatyvią grandinę, kuri tampa svarbia miesto pažintinio rekreacinio – istorinio žiedo (Centras – Lingio parkas – Šakių ežeras – buvusi istorinė aikštė – Siesarties pakrančių parkas – Centras) dalimi.