JUNGTINIS GYVYBĖS MOKSLŲ CENTRAS

KONKURSINIS PROJEKTAS

Autoriai

R. Palekas, P.Išora, J. Grinevičius, A. Dovydavičiūtė, B. Puzonas, A. Palekienė

Tipas

Visuomeninis

Plotas

10 000 m2

Kontekstualumas ir kraštovaizdis

Mokslo slėnio kompozicijoje ryški rytų-vakarų krypties pėsčiųjų tako ašis, šalia kurios 1970- aisiais buvo sukomponuoti (architektai R.Dičius, J.Jurgelionis) aiškūs pailgi tūriai. Šią strategiją siūlome tęsti: pastatas dar vienu punktyro brūkšniu papildo VGTU rektorato korpusų užduotą pradžią. Kitame ašies gale, ties Antakalnio žiedu, šiandien matome daugiabučio vertikalę. JGMC tūris savo mąsteliu artimas šio daugiabučio tūriui, todėl daugiabučio poveikis žiūrint iš tam tikrų taškų būtų susilpnintas. Atitraukiame pastatą nuo užstatymo linijos ties aikšte, čia siūlome sodą. Tuo siekiame keleto tikslų: 1) neutralizuojame neigiamą pastato šešėlinės pusės poveikį aikštei, 2) kompensuojame želdinių praradimą statybų metu.

Architektūrinė idėja

Pastatas savo aukščiu gali ir turi tapti naujojo branduolio dominante. Pastatas būtų matomas iš tolimų apžvalgos taškų, žvelgiant iš arčiau jis taptų ramiu solidžiu fonu VU bibliotekos fasadų ekspresijai.
JGMC vienintelis naujojo branduolio pastatas savo programa galintis užpildyti būsimą aikštę. Norėdami sustiprinti šią pastato savybę, architektūrine išraiškos priemone pasirinkome vizualinę-emocinę pastato komunikaciją su aikšte: per skaidrią atitvarą būtų matoma technologinė įranga, dirbantys mokslininkai, studentai, o šie matytų aikštės dalyvius, būsimą Nacionalinį fizikos ir technologinių mokslų centrą, studentų bendrabučius, Nemenčinės miškus.

Įvaizdis ir estetika

Pastatas kaip ženklas, kaip ekranas- jame stebime svarbius procesus. Įvaizdį kuria aukšta skaidraus stiklo plokštuma, už kurios dieną ir naktį eksponuojamas pastato gyvenimas.
Svarbios tūrių proporcijos ir santykiai tarp jų, nors pastatas aukštas, bet ramus ir paprastas- tai tarsi senųjų korpusų refleksija, nors visiškai kita architektūros kalba. Nedaug detalių, visos jos subtilios ir preciziškai išpildytos: ypač svarbios jungtys tarp skirtingų medžiagų ir plokštumų.

Prieinamumas

Tiltelis sklendžia per sodą ir jungia aikštę su pagrindiniu įėjimu. Tiltelis- tai aiškus įėjimo ženklas, tai vieta kur kolegos neišvengiamai pasisveikina. Sodo paviršius nuo aikštės leidžiasi link pastato, todėl tiltelis neria tiesiai į antrą pastato aukštą, iškart patenkama į pagrindinį pastato holą, čia srautai pasiskirsto. Į šį holą atsiveria auditorijų, mokslo laboratorijų prieigos, kavinė, iš čia matomi zoologijos muziejaus eksponatai, iš holo patenkame į laboratorijų-kabinetų korpusą.
Holo erdvė apšviesta iš viršaus ir liejasi per tris aukštus, jo nuotaika transliuoja pastato atvirumo idėją.

Aplinkos kokybė ir ilgaamžiškumas

Siūlome nepretenzingas, tačiau ilgaamžes medžiagas- betoną, metalą, stiklą, medį.
Siūlome atsisakyti apdailos elementų (pakabinamų lubų, plytelių ir pan.), vengti dažytų paviršių, techninė pastato įranga- komunikacijos, privedimai- būtų atviri. Tuo pastato priežiūra taptų paprastesnė.

Funkcionalumas ir lankstumas

Projektuojame atviras erdves, kuriose patalpos būtų planuojamos lanksčiai, o vėliau, esant poreikiui, transformuojamos. Kolonų struktūrą deriname su įprastais laboratorijų planavimo moduliais, kurie galės būti jungiami į vieną didelės laboratorijos erdvę. Numatome lanksčią ribą tarp laboratorijų ir jų pagalbinių patalpų. Panašiais principais planuojame ir kabinetų bei auditorijų blokus.

Tvarumo principai

Pastato energetinio tvarumo siūlome siekti tokiais būdais: taupyti statybinius resursus, naudojant vietinės gamybos medžiagos, viduje ir išorėje atsisakant bet kokių ne funkcionalių detalių; nuo stogo į talpas, esančias techninėje pastogėje 10 aukšte, surinkti ir antrą kartą panaudoti lietaus vandenį; ant auditorijų korpuso stogo įrengti saulės baterijų parką, sukauptą energiją naudoti pastato naktiniam apšvietimui ir kitoms antrinėms reikmėms; atriumą naudoti kaip natūralios oro konvekcijos „kaminą“; įstiklintii šiaurinę laboratorijų bloko pusę – tuo būdu mažinant dirbtinės šviesos sunaudojimą dieną ir laboratorijų vėsinimo kaštus.