NEWMAN

NEMUNO KAIRIOJO KRANTO KAUNE URBANISTINĖ VIZIJA

Užsakovas

S3 Invest

Parengta pagal bukleto „NEWMAN: Nemuno kairiojo kranto Kaune urbanistinė vizija 2018” informaciją

Esama situacija

Teritorijos potencialas ir svarbiausios gretimos funkcijos

Kauno miesto centras, prieš dešimtmetį išgyvenęs ištuštėjimo laikotarpį, dabar labai sparčiai atsigauna. Gatvės yra gyvybingos, miestas pilnas kultūros, renginių, žmonių ir gyvenimo. 2022 metais Kaunas taps Europos kultūros sostine. Iki tų metų miesto savivaldybė planuoja įgyvendinti keletą svarbių kultūrinių objektų – tai nacionalinės reikšmės inovacijų ir mokslo muziejus Nemuno saloje „Mokslo sala“ bei tarptautinius reikalavimus atitinkantis M.K.Čiurlionio koncertų centras kairiajame Nemuno krante. Taip pat planuojama plėsti „Žalgirio“ areną greta įrengiant olimpinį baseiną ir vandens sporto centrą. Visų šių naujų objektų įgyvendinimas plečia Kauno centro ribas iki kito Nemuno kranto. Tai didelis privalumas aplink išsidėsčiusioms industrinėms teritorijoms, kurioms vystytis impulsą suteiks nauji svarbūs visuomeninei objektai.

Teritorijos vystymo ambicija

Urbanistinė koncepcija

Įgyvendinimo etapai

Pirmas etapas (nuo kur pradėti)

Visos teritorijos vystymas pradedamas nuo vakarinės dalies, kurioje planuojamas M. K. Čiurlionio koncertų centras bei naujasis pėsčiųjų tiltas. Galimybė pasiekti teritoriją pėsčiomis iš Kauno centro yra patrauklu tiek verslui, tiek gyventojams. Pirmajame etape numatomos gyvenamoji ir komercinė funkcijos.

Antras etapas (centrinės zonos išvystymas)

Centrinėje teritorijos dalyje formuojamas rajono centras. Tai stiprus komercijos ir įvairių paslaugų koncentracijos taškas, kuris pritraukia ne tik kvartalo gyventojus, bet ir lankytojus iš viso miesto ar miesto svečius. Antrojo pėsčiųjų tilto pastatymas sukuria cirkuliaciją per abiejų etapų teritoriją ir sujungia jų infrastruktūrą. Itin svarbios institucijos perkėlimas į vieną iš pastatų suteiktų kvartalui išskirtinumą ir užtikrintų kasdienį lankytojų srautą.

Trečias etapas

Teritorija vystoma sklypuose šalia “Kauno grūdų” elevatorių, pramonei pilnai ar dalinai veikiant. Kvartalai yra didesni, turintys galimybę sukurti išskirtines vidines struktūras, kurios yra patrauklios net ir šalia esant pramonei. Didesnis kvartalų mastelis yra artimas pramoniniams pastatams, kurie yra išlaikomi tolimesniuose etapuose.

Ketvirtas-penktas etapas

Paskutinis etapas vystomas pasitraukus “Kauno grūdų” pramonei. Didžiojoje dalyje teritorijos yra vykdoma konversija, kuri išlaiko Fredos pramoninį charakterį. Šalia aukštybinių elevatorių bokštų statomi nauji aukštybiniai pastatai išryškinantys dvi architektūrines kalvas, tačiau neužgoždami esamos vertingos struktūros.