MARIBORO MENO GALERIJA, UGM

KONKURSINIS PROJEKTAS

Miesto audinys

Projektuodami naują UGM galeriją norėjome pagauti ir atspindėti Mariboro viešųjų erdvių charakterį. Svarbiausi jo bruožai, mūsų nuomone, yra šie:

Mastelis
Struktūra
Vaizdai

Dravos upės krantinė – ilga aktyvi miesto erdvė, betarpiškai atsiverianti į vandenį. Kaip atsvara šiai erdvei, naujoji UGM galerijos erdvė turi įgauti uždaresnį ir intymesnį charakterį. Ją užveriame nuo mažiau patrauklaus kito upės kranto ir delikačiai atsukame į Stary Most ir Mažąją bažnytėlę.

Architektūrinė išraiška

Naujosios galerijos kompoziciją įkvepia šiai vietai būdingas topografijos bruožas: laiptai (terasos), žemėjančios palei Dravos upę. Pastatų struktūra kuriama sukertant reguliarų konstrukcinį tinklą su neracionaliomis senojo miesto piešiniui būdingomis kryptimis. Pagrindinės pastato interjeruose ir fasaduose naudojamos medžiagos – betonas ir kanalinis stiklas.

Funkcija

Naujosios UGM lauko viešoji erdvė projektuojama virš ekspozicijų erdvių. Ši erdvė su miesto Svetaine ir Vaikų muziejumi ir architektūros centru sujungta trimis tūriais. Trys galerijos tūriai aiškiai apibrėžia UGM lauko erdvės ribas. Ši erdvė gali būti pasiekiama iš Dravos krantinės ir „E“ gatvės, kuria vyksta dalis galerijos aptarnavimo.
Ekspozicijų erdvės dalinamos į dvi dalis: Laikinų ekspozicijų salės dėstomos viename lygyje, tačiau kintantis lubų aukštis sukuria tekančių sujungtų erdvių seką. Šios patalpos pasiekiamos iš įėjimo holo plačiais laiptais, kurie gali būti naudojami ir kaip demokratiškas amfiteatras.
Nuolatinių ekspozicijų erdvės dėstomos trimis skirtingų išplanavimų lygiais virš Miesto Svetainės: kiaurymės leidžia išlaikyti vizualinius ryšius tarp skirtingų aukštų ir sukuria skirtingo aukščio erdves.
Miesto svetainė – per visą pastato aukštį tekanti erdvė.

Tvarumas

Naudojamos paprastos ilgaamžės medžiagos ir paprasta konstrukcija. Aukšta betoninių grindų ir sienų terminė masė.
Langai projektuojami tik ten, kur jų būtinai reikia. Planai yra išspręsti taip, kad visos lankytojų erdvės, įskaitant ekspozicijų sales, orientuotos arba į Atvirą vidinę erdvę, arba į miestą ir gauna natūralią išskaidytą šviesą. Tiesioginės saulės šviesos vengiame, o šiaurinė šviesa papildomai išskaidoma kanalinio stiklo plokštumomis. Žemesniosios galerijos (laikinųjų ekspozicijų erdvės) apšviečiamos per aukščiau esnčias galerijas, kurios veikia kaip dideli šviesos šuliniai.
Pagrindinėse erdvėse projektuojame kaip įmanoma mažiau pertvarų. Taip jos gali būti lanksčiau ir įvairiau naudojamos.

Struktūra

Požeminė pastato dalis projektuojama gerokai virš grunto vandens lygio. Laikančios pastato konstrukcijos – in situ monolitinis betonas. Trys galerijos tūriai projektuojami su laikančiomis sienomis, kad būtų išvengta kolonų ekspozicijų erdvėse. Kolonos ir konstruktyvinės diafragmos numatomos tik aptarnavimo erdvėse.