PALANGOS PAVILJONAS
ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS, I VIETA
Autoriai
R. Palekas, J. Puronienė, G. T. Gylytė, A. Barzda, M. Šiupšinskas, B. Puzonas
Tipas
Plotas
3289 m2
Metai
2009
Paveldas
Architekto Čepio projektuotas parodų paviljonas ir vasaros skaitykla yra svarbūs Palangos identiteto ženklai. Kitas paveldo objektas yra urbanistinė centro struktūra „vilos parke“.
Gamtinė aplinka
Charakteringas sklypo bruožas- Tiškevičių rūmų parkas čia aiškiai susilieja su Miesto parku tiek emociškai, tiek funkciškai.
Urbanistinė projekto idėja
Sklypas nekeičiamas išskyrus tą vietą, kur statoma salė.
Nauja salė drauge su esamu paviljonu išreiškia emocinį balansą. Balansas, ramybė – svarbūs rekreacinės architektūros bruožai. Du greta stovinčius pastatus jungia bendros proporcijos.
Salė atitraukta nuo paviljono per aiškų atstumą, tarsi viena iš Palangos parke laisvai stovinčių vilų. Antrinė salės prasmė – žibintas parke. Pusiau skaidri fasadų struktūra kuria prietemoje šviečiančio daikto vaizdą, kuris palengva kinta.
Esamas paviljonas
Siekiame autentiškai išsaugoti ar atkurti esmines pastato savybes, kurias apibūdiname taip: atsitraukimas nuo gatvių, uždaras stačiakampis planas, vidaus kiemas, vienaukštis ažūriškas siluetas ir medžiaga.
Paviljono erdvės ir kiemas puikiai tinka kai kurioms konkurso programoje numatytoms funkcijoms, visos skirtingos funkcijos turi nepriklausomus įėjimus, tačiau gali būti lengvai apjungtos.
Įrengiamos pažangios inžinerinės sistemos, leidžiančios naudoti pastatą žiemą.
Universali salė
Architektūrine prasme ši nauja salė kartu su esamu paviljonu kuria asimetriškos pusiausvyros jausmą: atvira-uždara, žema-aukšta. Šiuos du greta stovinčius tūrius jungia interjero medžiaga.
Lankytoją emociškai veikia tokia kintančių erdvių seka: pievelė prie gatvės – paviljono broma – kiemas – skaidrus vestibiulis – laiptai žemyn – plati fojė – salės erdvė. Čia erdvės tekėjimas nesustoja – transformuojama šiaurinė salės sieną atveria puikų Palangos parko vaizdą, kurio intensyvumas kontroliuojamas specialaus audinio pagalba. Salės interjero proporcija panaši į Musikvereinsaal (Austrija, Viena, 1870, architektas Theophil von Hansen) proporciją.
Salės tūris optimalus idealiai jos akustikai:10m³ žiūrovui, šiandien retai pasiekiamas rodiklis.
Aukščiausi įrangos standartai užtikrina jos universalų panaudojimą (teleskopinė tribūna, pneumatinė scena, vertėjų , garso ir šviesos operatorių kabinos, padėtį keičiančios perforuotos akustinės plokštės, pakeliama pertvara tarp fojė ir salės, užuolaida, tarpiniai mažesni ekranai). Šios priemonės leidžia tokias apytiksles transformacijas: 675m² erdvė viename lygyje, 680 kėdžių viename lygyje, 450 žmonių amfiteatre, 240 vietų sumažintas amfiteatro variantas.
Paviljone projektuojame tris 50 vietų sales, transformuojamas į šešias 25 vietų sales. Meno galerija taip pat gali naudoti šias nedideles užtamsinamas greta esančias sales.
Projektuojame dvisluoksnį naujos salės fasadą. Šis sprendimas leidžia užtikrinti reikiamą salės mikroklimatą – apsaugą nuo garso, perkaitimo ir šilumos nuostolių. Išorės apvalkalui numatome panaudoti stiklo profilitą ar panašią pusiau skaidrią fasadinę sistemą.
