MULTIFUNKCIS BIURŲ KOMPLEKSAS “SPARTA”

KONKURSINIS PROJEKTAS

Konkurso skelbėjas

AB “SPARTA”

Įvadas

Projekto tikslas yra sukurti kokybiškai naują, į sudėtingą aplinką jautriai ir reaguojančią struktūrą, įvertinant ypatingą Švitrigailos gatvės, kaip kelio į miestą statusą. Sukurti naują Vilniaus miesto dalį- ne kaip atskirai gyvenančią teritoriją- bet demokratišką, gyvybingą, atvirą, teikiančią lanksčiais galimybes.

Vilnius privalo būti ne plečiamas, bet tankinamas. Buvusios gamybinės Naujamiesčio teritorijos yra tam tinkami poligonai. Naujamiesčio ypatumas- yra jo reguliarumas ir perimetriškumas. Tankinant miestą būtina gerbti šį ypatumą.

Tačiau nors ir perimetriškas Naujamiesčio užstatymas yra labai daugialypis: per laiką, kvartalams natūraliai vystantis, susiformavo drastiški siluetų, mastelių, paskirčių kontrastai, kurie šiandien jau tapo ryškiu Naujamiesčio identiteto bruožu. Naujamiesčiui akivaizdžiai trūksta gyvybės parteryje, nes yra per mažai artikuliuotų kurdonerų, aikščių, kiemų, apsuptų paslaugomis, vitrinomis, įėjimais- to trūksta ir gatvių erdvėms.

Uždavinio urbanistinis iššūkis: esamas SPARTOS sklypas ir jo riba vertintina kaip Naujamiesčio posesijų struktūrai nebūdinga neartikuliuota iškarpa; segmentuojant šį sklypą reikia rasti tinkamą tiek Naujamiesčiui, tiek pageidaujamai programai masteliškumą ir charakterį.

Uždavinio architektūrinis iššūkis: segmentuojant pageidaujamą programą ir tuo siekiant dermės su daugialype smulkesnio mastelio aplinka- išvengti kompozicinio išbyrėjimo, t.y. rasti bendruosius vardiklius, kuriančius Spartos komplekso kaip vieneto identitetą.

Urbanistinė idėja

Uždavinio raktas: sukurti unikalią viešąją erdvę, t.y. Spartos ženklą, jungtį tarp miestiečių ir spartiečių. Pageidaujama programa segmentuojama. Segmentai komunikuoja su aplinka, tačiau turi ir savo veidą.

Spartos fabrikas prie Švitrigailos gatvės perstatomas naujoje kokybėje, esamoje vietoje ir charakteryje (tuo pagerbiant susiformavusį miestovaizdį) tačiau paliekama ir jo realios rekonstrukcijos galimybė- išsaugant originalius pastato elementus – jeigu, atlikus detalesnius tyrimus, tai pasirodytų patrauklu ir tikslinga. Išsaugoma keletas kieme esančių statinių- juose įsikuria palydinčios funkcijos, jų mastelis humanizuoja Spartos bendruomenės kiemą. Kiemas tampa esminiu jungiančiu elementu ir įgauna Naujamiesčiui būdingus bruožus. Išskirtinis dėmesys skiriamas parteriui- vitrinoms, įėjimams, mažajai architektūrai- tiek aikštėje, tiek Švitrigailos g. išklotinėje.

Urbanistiniai ryšiai ir kontekstas

Naujamiesčio gatvių perimetrams yra būdingi plyšiai, įtraukimai, akligatviai. Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai svarbiausioje Naujamiesčio gatvėje- Gedimino prospekte- skersinių viešųjų erdvių principą yra iškėlę iki šiandien norma priimamos ideologijos.

Koncepcijos esmė: į nagrinėjamą kvartalą yra įsiterpę keturi istoriniai akligatviai- Naugarduko ir Kauno gatvių priklausiniai (keli jų šiandien beveik nunykę)- jie atgaivinami ir tampa struktūrą organizuojančiais ir šių dviejų gatvių srautus pasigaunančiais šaltiniais, sutekančiais į naująją aikštę/kiemą, kuri, savo ruožtu, tampa svarbiausia kvartalo vidaus erdve, bet yra matoma- subtiliai atsiverianti ir pasigaunanti Švitrigailos gatve tekantį srautą.

Sklypo plano sprendiniai

Reaguojant į gretimas kvartalo erdves- sąmoningai atsisakoma tvoros ir užstatymo pagal sklypo liniją. Tuo būdu sklypo teritorija įgauna sinergijos su aplinka papildomas galimybes. Sklypas planuojamas keliais stambiais naujamiestietišką tvarką kuriančiais rėžiais, statmenais Švitrigailos gatvei. Paskutinis rėžis reaguoja į Naugarduko gatvę. Rėžius jungia skersinis funkcinis ryšys.

Numatoma gretimo “Montuotojo” pastato plėtros galimybė ir logiškas naujosios struktūros padildymas penktąja grandinės dalimi.

Sklypo viešosios erdvės kuriamos skirtingomis priemonėmis- priklausomai nuo orientacijos: į Švitrigailos g. pusę dominuoja kieta danga, tuo tarpu žaliosios erdvės atsuktos į kvartalo gilumą ir apsijungia su jau esamomis. Teritorija tarp pastatų skiriama išimtinai žmonėms, jų darbui ir poilsiui, ekotransportui, o antžeminis automobilių judėjimas sklype apsiriboja lokaliu įvažiavimu iš Švitrigailos g. ir nedideliu VIP autoparkingu.

Transporto ir pėsčiųjų srautai

Automobiliai į VIP antžeminį parkingą iš Švitrigailos gatvės patenka per dabartinį įvažiavimą sklypo pietuose. Požeminio autoparkavimo sklype esmė: vienkryptis judėjimas. Įvažiuojama bet kuriuo posūkiu iš Naugarduko gatvės, parkuojamasi, išvažiuojama į Švitrigailos gatvę dešiniu posūkiu; jeigu reikia keliauti į pietus- kvartalas apvažiuojamas dešiniu posūkiu:

Į pastatus pėsčiomis ir ekotransportu iš Švitrigailos gatvės patenkama per aikštę, siūlančią palydinčias funkcijas. Į aikštę taip pat veda eko akligatviai iš Naugarduko, Kauno ir Algirdo gatvių. Aikštėje įrengiamos atviros dviračių saugyklos, pastate – uždara dviračių saugykla.

Architektūrinė idėja

Sąmoningai išlaikomi Naujamiesčiui būdingi pastatų aukščių perkritimai, keturių tūrių kompozicijai pasirenkami skirtingi pastatų aukščiai, kurie žemėja aikštės link.

Svarbiausias architektūrinis tikslas- rasti vardiklius, kuriančius SPARTOS komplekso kaip vieneto identitetą. Kaip artefaktai išsaugomi, rekonstruojami ir pritaikomi naujiems poreikiams trys mažieji šiandien kieme esantys pastatai bei kaminas. Respektuojamas didysis SPARTOS fabrikas (kartu ir susiklostęs miestovaizdis): fabriko perstatymo šiuolaikinėmis priemonėmis metu išlaikomi vieta, siluetas, pagrindinių fasadų charakteris.

Siekdami išsaugoti industrinę kvartalo nuotaiką- kaip pridėtinę ryšio su praeitimi vertę- fasadų elementu pasirenkame maždaug 35 cm skerspjūvio industrinio profilio idėją ir ją skirtingai interpretuojame skaidydami kiekvieną pastatą: vertikalus charakteris, horizontalus, stačiakampis stambus, stačiakampis smulkus.

Į darbo patalpas patenkama per atriumus, kurie ne tik prisideda prie pastatų pasyvios energetikos, bet ir skatina bendruomeniškumą viduje. Pastatų ašis – centrinis vestibiulis atriumas – įtraukia lankytojus, tai sukuriama jo peršviečiamumu. Hole matomi atviri laiptai, liftas įrengiamas stiklo konstrukcijoje. Universali holo erdvė gali būti naudojama iškilmingų dalykinių ar proginių susitikimų organizavimui, išnaudojant amfiteatrą ir balkonus žiūrovams. Kontrolės sistema visame pastate įgyvendinama įrengiant koduotų užraktų sistemą. Patalpos aukštuose dėstomos pagal programą, jų ryšiai ir aprūpinimas turės būti patikslinti kitoje projekto stadijoje.

Žali stogai kaip sistema – tai vienas iš statinio tvarios architektūros elementų. Žalia drenuojanti stogo konstrukcija ne tik gerina estetiką, bet ir iš esmės didina statinio ekologinės, tvarios architektūros rodiklius: mažėja lietaus nuotekų apkrova, gerėja CO surinkimas, didinamas deguonies kiekis aplinkoje – ypač rekuperacinės sistemos oro paėmimo – išmetimo erdvėje. Ant stogo įrengta terasa gali sukviesti nedidelio renginio dalyvius, yra patogiai pasiekiama liftu. Žaliojo stogo sistema derinama su Fotovoltine moduline sistema.