TAUTOS NAMAI

 TARPTAUTINIS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS, 3-IOJI VIETA

Miestovaizdžio koncepcija

Raktiniai žodžiai: Pusiausvyra, Žalioji tąsa
Tūris, savo nauja vieta, padeda gražinti miestovaizdžio – kraštovaizdžio pusiausvyrą, kurioje Tauro kalnas tampa kompoziciškai lygiavertis. Dėl to tūris artėja prie senamiesčio, o Taurakalnio parkas artėja link Vilniaus slėnio. Žalia viešoji erdvė tampa vientisa ir sujungia šiaurinį Taurakalnio šlaitą su buv. Evangelikų kapinių parku, tuo pačiu – centro slėnį su Naujamiesčiu.
Verta paminėti, kad svarbūs Vilniaus miestui objektai buvo komponuojami greta urbanistinių ašių, su subtilia išimtimi – Katedrai.
Naujo tūrio patraukimas iš dabartinių rūmų vietos leidžia atkurti žemės lygį, brutaliai nukastą statant esamus rūmus, tuo būdu naujoji aikštė priešais NKS įgyja prasmingą žalią apsauginę zoną nuo buvusių kapinių.
Rytiniame pakraštyje naujasis tūris užima tik tiek vietos kiek būtina ir neviršija aukščio apribojimų. Pasitraukęs tūris atveria Vilniaus panorama.
Esminis pliusas konkurso programai – naujoji Taurakalnio aikštė – viešoji erdvė, savo dydžiu, proporcijomis ir orientacija atitinkanti NKS svarbą. Aikštė tampa Centro slėnį ir Naujamiestį jungiančia vieta, pabrėžiančia NKS įėjimo vietą.

Architektūrinė koncepcija

Raktiniai žodžiai: rotonda, kolona, antablementas
Pastato tūrinis – erdvinis principas – rotonda parke. Didžioji salė komponuojama apibendrintomis plokštumomis. Greta esanti antroji salė pakimba virš įėjimo holo. Viršuje abi sales apjungia antablementas. Šią skulptūrišką vientisą kompoziciją apsupa dviguba kolonada.
Statinio dydis, proporcijos, skaidymas būdingi Vilniaus istorinių kultūros pastatų – Rotušės, M. Mažvydo bibliotekos, Operos teatro – analogiškoms charakteristikoms. Taip pat, Lukiškių aikštės ir Vilniaus slėnio kompoziciniam principui.
mę šiaurėje.

Viešųjų lauko ir vidaus erdvių koncepcija

Raktiniai žodžiai: aikštė, pasažas, apžvalgos takas
Siūlome dvi lygiavertes atvykimo galimybes į NKS – iš Centro slėnio, iš Naujamiesčio. Žmogus, pereidamas NKS aikštę, apžvelgia svarbiausias Taurakalnio parko dalis. Aikštės fasadas kartu su komercinių patalpų vitrina formuoja kertę, saugančią aikštę ir įėjimą nuo skersvėjų.
Svarbi viešoji kamerinė lauko erdvė – aikštę su fojė jungiantis kolonados pasažas. Jis yra pastato dalis ir žymi jo efemerišką ribą. Kolonados pasažą taip pat galima pasiekti iš Evangelikų parko.
NKS įėjimo aikštė Profsąjungų rūmų vietoje tampa nauja tarpine Taurakalnio parko terasa. Tai reprezentacinė NKS aikšte, kuri taip pat gali būti naudojama skirtingoms veikloms ir renginiams. Aikštės ir Evangelikų parko ribą žymi 5 metrų šlaitas. Aikštėje komponuojame minkštų dangų piešinį norėdami nepertraukti konceptualaus žalumos tekėjimo žemyn nuo Santuokų rūmų slėnio link.
Prie pastato artėjantį žmogų lydi kintančių potyrių seka – iš aikštės žmogus pasitinka plati įėjimo fojė, toliau aukšta erdvė su ikoniška Vilniaus panorama, galiausiai – virš kolonados esantis apžvalgos takas 16 metrų aukštyje su Senamiesčio vaizdais ir restoranu greta.

Pasiekiamumo koncepcija

Žmonės su specialiaisiais poreikiais (ŽSP)
Pasiekiamumo idėja: NKS aikštė privalo būti be kliūčių pasiekiama tiek iš Lukiškių aikštės pusės, tiek iš priešingos pusės – nuo Santuokų rūmų, neapeinant pastato. ŽSP patekimą į pastatą gali rinktis dvejais keliais: 1) V. Mykolaičio-Putino gatve iš Naujamiesčio (didžioji dalis šio kelio iki pat Didžiosios salės parterio yra horizontalus), arba 2) keliančiu taku iš Pamėnkalnio gatvės, Lukiškių aikštės, kurio vietą pateikiame mūsų pasiūlymuose.

Pėstieji
Planuodami pėsčiųjų takus prisilaikome “Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo” ir “Vilniaus Evangelikų senųjų kapinių komplekso teritorijos tvarkymo” projektinių pasiūlymų (SĮ “Vilniaus planas”). Buvusias evangelikų kapines matome kaip betarpiškai integruotą ramios rekreacijos Tauro kalno dalį.

Transportas
Svečiai. Automobiliai privažiuoja V. Mykolaičio-Putino gatve. Aikštėje planuojame laikino išlaipinimo vietą su apsisukimu, vietas žmonėms su negalia, ekologiško transporto parkavimo vietas.
Aptarnavimas ir darbuotojai. NKS ūkinis kiemas su pakrovimo vieta ir tarnybiniu automobilių saugykla planuojamas rūsyje po pastatu. Į ūkinį kiemą patenkama iš Tauro gatvės, dešiniu posūkiu, lengvai kylančiu požeminiu tuneliu.

Funkcinė koncepcija

Įėjimo fojė – erdvi ir plati, pagrindinės funkcinės zonos yra aiškiai matomos. Čia pat pagrindinio įėjimo galima nusileisti į kavinę, kiek giliau kairėje laiptai kviečia į poilsio terasas su įspūdingais miesto vaizdais skirtinguose lygiuose. Iš balkonų žiūrovai patenka į skirtingus didžiosios salės aukštus.
Mažoji salė turi atskirą fojė su antru viešu įėjimu iš Evangelikų parko,- todėl vienu metu gali vykti skirtingi renginiai mažojoje ir didžiojoje salėse.
-1 aukšte planuojame reziduojančio orkestro repeticijų patalpas. Patalpos su pastovaus darbo kambariais yra apšviesti natūralia dienos šviesa dėl žemės paviršiaus natūralaus kryčio.
Įranga ir kita technika iš rūsio pakrovimo vietos pakeliama krovininiu liftu į pirmą aukštą.
Stogo restoranas ir pirmo aukšto kavinė aptarnaujama tuo pačiu krovininiu liftu. Numatoma bendra virtuvės zona stogo restoranui ir kavinei.
Administracija planuojama viršutiniame aukšte su panoraminiu langu į Vilnių. Du atskiri įėjimai padės lanksčiau išnaudoti šias patalpas.
Visi skirtingi pastato srautai turi savo atskirus patekimus į pastatą: du viešieji, administracija, muzikantai, maitinimas ir aptarnaujantis personalas.

Salių koncepcija

Pagrindinės salės koncepcija

Raktiniai žodžiai: „shoe-box“, sengirė

Salės kevalo konstrukcija – masyvus vietoje lietas betonas. Salės interjero apdaila – pagrindinės perimetro plokštumos ir lubos – natūrali mediena. Salės interjero piešinį inspiravo romantiškas buvusios Tauro kalno sengirės įsivaizdavimas – tarsi badymas natūralios gamtos atgarsius perkelti į svarbiausią naujo pastato interjerą.

Mažosios salės koncepcija

Mažoji daugiafunkcė koncertų sale – taip pat ir reziduojančio orkestro repeticijų salė – turi atskirą viešą įėjimą ir galimybę naudoti dienos šviesą ir matyti Vilniaus panoraminį vaizdą, per vienoje iš sienų esančia užtemdomą vitriną.

Salė projektuojama taip, kad tiek scena, tiek žiūrovų vietos turėtų kuo įvairesnes išdėstymo galimybes ir galėtų būti pritaikyti prie konkretaus renginio ar pasirodymo. Tam taip pat naudojama elektroakustinė garso sistema su reverberacijos laiko valdymu.